jegamasčius

×jegãmasčius (l. jegomość, brus. eгoмacць) sm. (1) MitVI74, Bgt 1. psn. pagarbos žodis, kreipiantis į poną: Poneli, jegamastė̃li, vaduok mane iš vargelio (jaunoji raudodavo, kreipdamasi į poną – baudžiavos laikais)! Slm. 2. iron. didelis ponas: Atsisėdęs ir sėdžia galu stalo kaip koks jegãmasčius Slm.